*Žvelgdami į tūkstantmetę savo praeitį, istorijos analuose regime sušvintantį Lietuvos vardą, lenkiamės prie pirmosios mūsų knygos, stebime nenutrūkstančius tautos ir žodžio pastangas išlikti. Tragiška XX amžiaus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos patirtis - neužmirštama ir įpareigojanti. Su gilia pagarba tariame vardus kūrybos žmonių, kurie žuvo už tėvynę, buvo kalinami ir tremiami, persekiojami ir niekinami. Mūsų kultūrai padaryta didelė žala, kuri jaučiama nuolat. *Šiandien reikia sutvirtinti žmogaus pasitikėjimą kūryba ir knyga, žengti į jo vargų ir rūpesčių žemę, pakilti į jo vilčių ir svajonių dangų. Knyga ima šviesti žiūrėdama į žmogų, tik jo dvasioje žodis įgyja kuriančiosios galios. Mus jaudina drastiška šių dienų tikrovė - savižudybės, narkomanija, kontrabanda,valdininkų korupcija, plėšikavimai, smurtas ir žudynės, blėstantis pasitikėjimas teismais ir teisingumu, valdžios institucijomis, visi tolstatantys nuo Dekalogo. Perpildyti kalėjimai, gausėjantys bedarbių ir vargšų būriai, šimtai mokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių mokyklos - vargu ar galėtume išdidžiai nusigręžti nuo šių ir daugybės kitų socialinių piktžaidžių, vargu ar galėtume tvirtinti, kad knygai tai nesvarbu. *Galvojant apie šalies rytdieną, privalu galvoti apie knygą. Pasitikėdami vieni kitais, perduodami iš rankų į rankas pagrindinį tautos siekį ir tikslą - išlikti, išskleiskime šį savo kultūros rūpestį įvairiausiomis kūrybos formomis, pagausindami žmogaus ir pasaulio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes. Ieškokime būdų padėti knygai ir literatūrinei spaudai išlikti mokyklose ir paauglio rankose. ATVERSTA KNYGA - TAI ATVERSTA ATEITIS.
|