Gimiau 1935 m. gruodžio 21 d. Raseinių rajone, Betygalos valsčiuje, Rimgailų kaime. Tėvai turėjo 10 ha ūkį, penkis vaikus: tris sūnus (Vladas, Juozas, Robertas) ir dvi dukras (Aldona, Janina). 1954 m. baigiau Betygalos vidurinę mokyklą, po to tarnavau kariuomenėje, trejus metus dirbau rajono laikraštyje, sukūriau šeimą. Jau tada domėjausi literatūra, bendradarbiavau spaudoje. 1959 m. įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką. Kadangi buvau vedęs ir jau turėjau pirmagimį sūnų Arvydą, todėl teko ne tik studijuoti, bet kartu ir dirbti, kad išlaikyčiau šeimą. Universitete jaunimo visuomeninė veikla tais metais buvo palyginti pažangi, demokratiška, priešinosi dogmatizmui, sustabarėjimui. Bebaigiant studijas 1964 m. buvau pakviestas dirbti į Centro Komiteto skyrių, spaudos sektorių. Tuomet kaip tik panašiam darbui buvo kviečiami nauji žmonės, nacionaliniai kadrai. Su pozityviom nuostatom nuėjau ir į Spaudos komitetą. Tuo metu buvau pats jauniausias iš ministrų. Jame pirmininko pareigose dirbau 1973-1990 m. Šalia pagrindinės veiklos visada daug laiko skyriau kūrybai ir visuomeniniam darbui. Įkūriau Lietuvos knygos draugiją, atsiradus galimybei tapau Lietuvos vaikų fondo organizatoriumi. 1975-1989 m. buvau LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, 1992-1996 m. LR Seimo nariu. 1992 m. gimtųjų Raseinių žmonės pasitikėjo ir išrinko mane į Seimą. Pirmuosius dvejus metus dirbau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Nuo 1994 m. gruodžio mėn. iki 1996 m. man buvo patikėtos Lietuvos kultūros ministro pareigos. 1997 metais įkūriau leidyklą „Alka“, kuriai šiuo metu ir vadovauju. Nuo 1960 m. LKP narys, nuo 1989 m. LDDP narys. Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1983 m. LTSR respublikinės premijos laureatas. 1985 m. nusipelnęs kultūros veikėjas. Esu vedęs – žmona Laisvutė. Turiu tris vaikus: du sūnus (Arvydas, Justas) ir dukrą (Imandra). Esu senelis šešiems anūkams. Artimi giminės - pusseserės Pociūtės - paragavo Vorkutos duonos, o dėdės Rimšos šeima perėjo Krasnojarsko lagerius. Taigi būta visko - šviesių vilčių ir skaudžių pergyvenimų. Bibliografija
|