Kur Dubysos žalias šilas, Kur gėlynai ant laukų, Sako, Palubys pražilęs Vis dar iškrečia juokų... Dar prisimena senovę, Savo jaunas dieneles Ir mylėtas mergeles Toj pirty palei Kirkšnovę. Ak, pirtelė samanota... Daug matei ir daug žinai... Daug Maskvos šulų vanota, Partijai gražiai dainuota, Per šiknelę plakant šluota Po taurelės...Būtinai... Šypsos Palubys pro ūsą - Maustėm vokietį ir rusą. tad neaišku, kas apgavo, Kas su kuo kalaboravo? Kas igyt naudos sumanė Tik už butelį...Samanės? Jau toli tie cūdai-dyvai, Vyrų pokštai, cecidyvai, Pamestų meilužių skundai, Biuruos partijos rokundai, Priesaikos blaivios galvos - Viskas tik dėl Lietuvos. Mat už kyšį viską gauni - Vilniui, Klaipėdai ar Kaunui. Už rūkytą dešrą riestą Paramstai kolchozą, miestą, Savo dėdės biznį-trestą... Laimė tuoj sužaižaruos - Gerk, puotauk pežeriuos.. Palubys kurena pirtį... Viską mato, viską girdi. Na, pirtis - ne pragarai. Kur pirtis - tenai garai... -Buvo, buvo, kaip nebuvo... Kai kas liko, kai kas žuvo...- Dzidas vartosi ant gultų - -Buvo visko, smurto, kultų... Duok dar garo, Paluby, Jau šaltoka paluby...
Palubio karštos pirties Neužmirši lig mirties... Tad kaimynai čia užeina, Išgeria baltos "po veiną", Myli kadaginę vantą, Svarsto, kaip toliau gyventi, Kai už lango gailiai zyzia Giltinė - sukriošus krizė.. Palubys paduoda garo Ir toliau vėl baikas varo...
|