Tą vakarą vieną, tik vieną, tą vakarą vieną rudens ant stiklo rasoto eilutę pirštu rašaluotu rašiau.
Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
Dienoraštis
Žodžių kibirkštys |
2009-05-02, 18:49 |
* ...saulę užstojo melo debesys, nėra lietaus, tik kelios sūrios ašaros... * ...pakelėse plaikstosi raudonos šermukšnio skaros...Vėjuota...Lyg pravažiavo čigonų taboras... * ...tarytumei nekrikštyti vaikai, mes nežinojome, kas esam ir nieks tada dar mūsų nešaukė vardais... * ...ten, už krosnies vis krebždėjo pelės, piktos mintys, nuojautos, velniai, o sapnuos jau geros laumės lankės, mojo man stebuklų lazdele... * Moteris pro ašaras pasakė: apgavai, o aš tavim tikėjau, aš gyvenimą ir meilę savo jau ruošiausi parduoti, tau mielasis, tąkart už grašius...O dabar abu jau turim savo laisvę, tik neaišku, ką su ja daryt?... * Gimtųjų vietų mažas upeliūkštis - pirmoji ir didžioji mano upė...Laiveliai popieriniai ir vandens lelijos...Ir rankom aukšlė pagauta, ir potvyniai pavasariniai...Tai būta taip seniai...Brendu per skaidrią sraunią brąstą...Jaučiu - manęs upelis nepažįsta... |