Tą vakarą vieną, tik vieną, tą vakarą vieną rudens ant stiklo rasoto eilutę pirštu rašaluotu rašiau.
Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
Dienoraštis
Šilkaverpio mirtis |
2009-04-30, 07:26 |
* ...mačiau, kaip iš kokono šilko gijos slydo - iš įkapių numirusio šilkaverpio...Taip baigės jo gyvenimas neilgas - o liko šilkas... ...mačiau vaikystėj kaip močiutė verpė...Linus ir pakulas, ir vilnas...Ir ratelis dūzgė, ir trinksėjo staklės, ir šaudyklės šaudė...Paskui man siuvo čerkeso švarkelį ir milo kelnes, ir išleido... "baltojoj pievoj juodas aveles ganyti..." * ...jau Rimgailuos ir vėl pražydo sodai, kuriuos labai mylėjo mano brolis...Varnėnai švilpia, gal tai jam čyrena - Sodintojui, kuris toli išėjo... ...o kartą rudenį, kai obuoliai jau krito, kai jie dunksėjo į nebylią žemę, aš pagalvojau - tai šaukimo ženklas, tai morzės abėcėlės šaukiniai - sugrįžk iš TEN, išėjęs... * ...gimtinėje ant slenksčio akmeninio, kai saulė leisdavos, ir kai ilgėdami ištysdavo šešėliai... - matydavau - tylus ir užsimąstęs, gal kiek rūstokas - sėdi Tėvas...O kartais atsidūsta, kosteli, kad net žiogai nutyla... ...dabar Jį suprantu...dabar ir aš norėčiau ant seno akmeninio slenksčio pasėdėti...Ten, kur saulėlydžiai išaudžia tylą...Yra daug priežąsčių, daug paslapčių...Tas ilgas kelias, kuriuo išėjo patys artimiausi...Ir nuojautos, ir rūpesčiai, ir naujos mįslės...Kaip bus toliau?..Už to saulėlydžio, už ežero, už horizonto?.. |