|
POEZIJOS GRYNUOLIAI
Robertas BERNSAS
* * *
PARYČIU RUGIUOS
*
Brisdama toli nuo kelio
Per rugius basa,
Vargšė Dženi kaip žiurkelė
Peršlapo visa
Jau prašvis diena netrukus,
Dženi, ką darai?
Tavo striukas sijonukas
Permirko kiaurai...
Bet nedidelis dalykas
Ir bėda menka,
Jeigu buvo ji sutikus
Rugiuose kažką.
Nieks nežino, nieks neskaitė,
Niekas neišduos,
Kiek bučiavosi mergaitė
Paryčiu rugiuos.
*
Aleksio CHURGINO vertimas
*
CHUANAS RAMONAS
CHIMENESAS
+
JOJA JUODBĖRIU POETAS...
*
Violetinė ramybė,
Visas takas – mėnesėtas.
Joja juodbėriu poetas...
Violetinė ramybė!
Vėjas padvelkė nuo upės
Ir, ant nendrių pasisupęs,
Neša žmogui savo gaivą...
Vėjas padvelkė nuo upės...
Violetinė ramybė.
Joja juodbėriu poetas...
Širdžiai jau miegoti metas,
Pakalnučių aromatas
Ją liuliuoja ir svaigina...
Širdžiai jau miegoti metas...
Violetinė ramybė.
Joja juodbėriu poetas...
Viskas auksu lyg užlieta.
Juosta paupio smėlėta
Saulę mirusią sapnuoja...
Viskas auksu lyg užlieta...
Violetinė ramybė
Žemės takas – mėnesėtas.
Violetinė ramybė,
Joja juodbėriu poetas...
*
Vertė Aleksys CHURGINAS
PERSIS BIŠAS SELIS
(1792 09 04 – 1822 07 08) – anglų romantikas ir mąstytojas,
Bairono bendraamžis ir bičiulis
*
OZIMANDIJAS
Ateivis iš nežinomos šalies
Man pasakojo:-Smėlyje,tarp tyrų,
Dvi stabo akmeninio kojos tvyro,
Galva galiūno guli netolies,
Ir iš jo veido išraiškos valdingos,
Iš lūpų, tartum šypsančių šaltai,
Jauti besotę aistrą – ir matai,
Kaip ją išreiškė meistras nemirtingas.
Ant pjedestalo įskaitai žodžius:
„AŠ –OZIMANDIJAS, RYTŲ KARALIUS,
Kurio darbai per amžius nepražus.
Visi šventai klausykit mano valios!”
Nyku aplink. Nei medžio, nei žolelės...
Tik liula smiltys po laukus tuščius.
*
Iš “ODĖ VAKARŲ VĖJUI”
5.
Paversk mane į lyrą kaip tą girią,
Jau metančią pavargusius lapus,
Tegu rudens harmoniją jie giria
Ir gedi tavo galios, tu – siaubus,
Tu – nežabotas, - leisk tavim pabūti,
Erdvėn pakilt su vėju, kurs papūs
Ir mano negyvų godų likutį
Lyg žiežirbas, lyg plėnis išbarstys
Po žemę, kad geismai atkutę
Žinotų, kur poeto paslaptis,
Kad mano posmai, gaidriai nuskardėję,
Pabudintų užsnūdusias mintis.
Lai spigina žiema, neapkentėja
Šiltų dienų, - pavasaris artėja!
*
Vertė Aleksys CHURGINAS
HAFIZAS – persų – tadžikų poetas (1320 – 1390).
Poeto temos – meilė, vynas,
susimąstymas apie žmogaus būties esmę, satyra.
DVI GAZELĖS
*
Aš rožių pasiskint ėjau anksti iš ryto
Ir išgirdau – sode lakštingala pragydo.
Ji sielojos – kaip aš – pamilus jauną rožę, -
Graudinga jos giesmė po tykų sodą sklido.
Ėjau ir vis mąsčiau: per amžius žydi rožė,
Lakštingalos giesmė per amžius nepakito.
Lakštingalos dalia – giedoti ir mylėti,
Nors rožė be spyglių dar niekad nepražydo.
Kas meilė? Kas kančia? Godojau godą seną,
O sielvarto lašai į širdį krito, krito...
Daug rožių, daug žiedų, tačiau visi, kas skynė,
Dyglių sukruvintas rankas nuo sopės gydo!
Hafizai, žemėj šioj tik bėdos ir nelaimės.
O laimė, gėris? Ne, neverta viltis šito!
*
Daina, siūbtelk vėtrai lygi – vėl ir vėl, ir vėl ne sykį!
Siek taurės – visi ja tiki – vėl ir vėl, ir vėl ne sykį!
Bus saldu žaliam pavėsy, kai su mylima sėdėsi, -
Pabučiuok mane, sutiki – vėl ir vėl...Ir vėl ne sykį!
Kol taurės nesi pakėlęs, kas gyvenimas? Šešėlis.
Gerk už juodbruvę! Dar sykį! Vėl ir vėl! Ir vėl ne sykį!
Veidas, akys...Aš beginklis: mano laimė – mano pinklės, -
Leisk pažvelgt, nesidangstyki – vėl ir vėl, ir vėl ne sykį!
Vėjau! Lėk ir visa visa, ką girdėjai iš Hafiso,
Mylimiausiai pasakyki – vėl ir vėl, ir vėl ne sykį!
*
Vertė Linas BROGA
*
ANTANAS MIŠKINIS...
*
...Prisimenu...
...Rudenėjanti Betygala...Krenta lapai...Šiugžda po kojomis...
Siaura gatvele, sukančia pro mokyklą link Dubysos, iš lėto eina
du besikalbantys kresni, beveik vienodo ūgio Antanai... –MIŠKINIS ir mokytojas JUŠKA...
Mes, šeštosios laidos abiturientai tada dar nežinojome, daug ko nežinojome... jog su
...mūsų mokytoju žingsniuoja ką tik iš ilgos ir sunkios tremties grįžęs POETAS ir --- mūsų puikios mokytojos, radusios prieglobstį Betygaloje, Zenkevičiūtės vyras...
...Poetas Antanas Miškinis – „iš pa-utenąs“ pamilo Betygalą, vėliau ne kartą čia svečiavosi, dalyvavo poezijos skaitymuose...Viename iš paskutiniųjų jo susitikimų „Maironio žemėje“ A. Miškinis man 1980 metais dedikavo savo knygą: „...poetui nuo Dubysos krantų, tęsiančiam raseiniškių ir betygališkių rašto tradicijas“.
...Iš dedikuotos poeto knygos „ANT LIGAJO EŽERO KRAŠTO“ siūlau paskaityti
du nuostabius eilėraščius...
*
...Beje, betygaliečiams neprošal būtų surengti ANTANO MIŠKINIO poezijos atminimo vakarą...
...Juk jis, mums „savotiškai savas“...
* * *
Į RUDENĮ
Pasipuoškme visi žaliai taip,
Priešais vėją stokim sūkury.
Gros ruduo ant rudeninių fleitų,,
Ir lapeliai obelėlei kris...
Gervės lėks, klyksmu padangėj liesis,
Kaip nematėm nieko panašaus.
Mums namai regėsis netoliese, -
Jos, tos gervės, ilgesiu apšauks.
Tirps laukai, suaižės net granitas
Nuo kaitros ir geliančios šalnos.
Kam tiek buvo meilės pramanyta,
Kai žydėjo obelys kalnuos?
* * *
ELEGANTIŠKAI SNINGA
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnuo naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.
Aš prisiminiau pasakos galą,
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais pažadais.
Nors šarma smilkiniuos,
Drąsios širdys dainuos -
Mus gyvenimas mėtė ir vėtė.
Tai didžiuojamės mes ,
Kurie tęsia ir tęs
Mūsų siekių, darbų estafetę.
Ranką rankon! Lygiuot -
Krūtine ir žvilgsniu.
Ir šviesa
Akyse
Ir tiesa
Širdyse -
Ąžuolai tvarkdariai,
Lietuvos milžinai,
O prie prisiglaudusi tuopa.
Komisare, apžvelk
Ir į žygį pakelk
Veteranų jaunatvišką kuopą..
*
JONAS GRAIČIŪNAS – (1903 06 10 – 1994 08 01)
*
...prisimiršta (nemiršta!) poetai...tik kartais jų eilėraščiai, tartum atsitiktinai vaiduokliai, vartant pageltusius knygelės puslapius, pasibeldžia į mūsų sielas...
...Jonas GRAIČIŪNAS?..
...Ką rašė?..Eilėraščius...tremtinys, redaktorius, tikras nenuorama...Bet, priminsiu vien tik tai, jog jis mums padovanojo gruzinų epą lietuviškai – tai Šota RUSTAVELIS, tai jo nemirtingas „KARŽYGIS TIGRO KAILYJE“...
...O vaiduoklis?
...Tik šiek tiek ...pamastykime – 1931–jų metų LIETUVA ir – jo „PIJOKĖLIS“...
...Lyg būčiau jį sutikęs vakar – buvusiame „SUOKALBYJE“ ar gatvėje - dabartinio Seimo prieigose...
Eilėraštis iš rinktinės „PĖDŲ ESTAMPAI“, Vaga, 1966 metai.
*
PIJOKĖLIS
„Aš ir pijokėlis, aš ir laidokėlis,
Aš ir nelaimingas tėvelio sūnelis...“
Man graudu šiandieną ir taip liūdna kartais,
Kad jaučiuos našlaitis ties tėvynės vartais...
Meilė širdį laužo kaip vėjas berželį,
O be meilės žodžių dar skaudžiau ją gelia...
Myliu aš tėvynę ne sidabro šaukštais,
Tik sesučių raštais, nedalios ataustais;
Tik vargu artojų, jų daina graudinga,
Ir kai lietūs drengia, ir kai žiemos sninga;
Tik kančia smūtkelių-motinų ant gonkų,
Kad už sūnų kapą laisvė joms sunkoka...
Oi, aš pijokėlis!..Kai esu aš vienas,
Apyniu svaigina širdį jaunos dienos!
Jos alum vaišina, jos vynu nugirdo,
Jos dažnai krūtinę dainomis pravirkdo...
(1931)
VYTAUTAS BLOŽĖ -
Jo poezija,
lyg erškėčio krūmas, manyje įsišaknijo nuo 1966 metų,
nuo tąkąrt, kai Skaistakalnio ežere,
melduose įstrigus valtelei, VYTAUTAS man
netikėtai padovanojo savo ką tik išleistą poezijos knygą „IŠ TYLINČIOS ŽEMĖS“ ...
...To man iki valios užtenka ir iki šiandien!
* * *
poetas turi teis3 kalb4ti
visų vardu
netgi tų kuriems atimta balso teisė
arba jie nebyliai
poetas turi teisę gyventi
visų gyvenimu
netgi tų kurie nusižudė
arba pamiršo gyventi
poetas turi teisę suprasti
viską taip kaip visi
arba taip kaip kiekvienas
supranta savaip
* * *
kada aušra ištaršys
tavo plaukų rugius
ateik aš juos sušukuosiu
kada liūdesio lietus
plaks tavo plaukus
ateik aš nušluostysiu
nuo tavo veido sielvartą
kada speigo atodūsiai
gels tavo baltas rankas
ateik virpančiom lūpom
tirpinsiu skausmą nuo pirštų
iš mano eilėraščių
mes susikursim laužą
kuris neges
ligi tolimo tolimo ryto
*
o metai bėga
Bėga metai
Basa per sniegą bėga vasara
Aš einu metų pėdsakais
Pats nuo savęs
Atsilikdamas
Visų paukščių
lizdai tušti
visos bitės
miega aviliuos
tik man sapnuojasi
šimtmetė vasara
besisupanti
po žydinčia liepa
***
LAIKUI NEPAVALDUS
KVAILYSTĖS KODAS * * *
* * *
...VISOS ŽMONIJOS
SAVIVALDOS KONSTRUKCIJOS - - -
turėjo ir turės idealių kvailelių,
kurie niekada nesegebėjo pagalvoti, jog jie MIRS...
...Kaip tai patikrinti ir tuo įsitikinti?
...Testu gali pasitarnauti, SAKYKIME, talentingas EILĖRAŠTIS....
...Tokį eilėraštį 1966 metais parašė ir savo poezijos knygoje „IŠ TYLINČIOS ŽEMĖS“ atspausdino poetas VYTAUTAS BLOŽĖ...
...net budriausieji cenzoriai nesusigaudė, jog jis RAŠO apie šeimos tremtį, sovietinę okupaciją ir barbarišką, miriop pasmerktą, valdžią...
*
...AR POETAS BUS SUPRASTAS dabar – po 60 metų?..Apie ką jis rašė?
*
*
*
Tėvas darydavo vyną
ir dideliuose buteliuose
užkasdavo į žemę sode.
Ir metų metais vynas fermentuodavosi
Tarp obelų ir vyšnių šaknų.
Paskui neliko tėvo.
Jį užkasė labai toli.
Vargu ar jis surado po žeme savo vyną,
Kuriam dabar jau koks trisdešimt metų.
Niekas iš mūsų jo neieškojom.
Man taip ir neteko ragauti
tėvo daryto vyno.
Bet slapta viliuosi,
Kad kada nors,
Kai būsim visi po žeme,
Mes susirinksim ragauti
Naminio vyno.
Bus didelė puota,
kurioje tėvas pakels pirmąjį tostą
už visus gyvuosius ir mirusius.
Aš nusigersiu pirmas
ir verksiu,
verksiu,
verksiu,
kad niekad gyvam neteko ragauti
tėvo daryto vyno.
+ + +
IDĖJA LIETUVAI
*
Projekto užomazga – rūpestis išvykusiųjų vaikais, padėti jaunoms šeimoms ugdyti lietuviukus, tikėti jais, su jais bendrauti, teikti idėjų.
Kas kam padeda? – emigrantai Lietuvai ar Lietuva laikinai išvykusiems.Ar yra abipusis supratimas „apie sūnų palaidūną“?..
Sakoma, jog į Lietuvą ateina nemažos lėšos (gal 4-5 milijardai eurų?). O kas būtų, jei dalis emigravusių vegetuotų namie, lauktų išmokų, bedarbių pašalpų, gyventų ištiesę rankas?
Emigracija šiandieniniame pasaulyje – naujų galimybių realizacija, veržlumo realybė, nepakartojamos pamokos – tiesiog brandos universitetai.
|
