ALGIMANTAS BALTAKIS - - -
TIEK POEZIJOJ, TIEK GYVENIME...

Tikras, nuoširdus atlapaširdis – tiek poezijoje, tiek gyvenime!
- - -2018 vasario 15 dieną jis jau peržengė 88 metų slenkstelį, iš anksto žinodamas, „KUR VEDA KELIAI IR TAKELIAI, IR KĄ PAMATYSIU, UŽKOPĘS ANT ŠITO KALNELIO STATAUS“.

TA proga galima prisiminti didžiojo optimisto kadais pasakytus žodžius:

„Gyvenimu tikrai skųstis negaliu.
Mane daug kas myli,
aš daug ką myliu.
Turiu aš kam ranką širdingai paspaust, turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.
Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės. Tik vandenio tyro, tik savo kertės.“

+

KAIP GERA IŠ ANKSTO ŽINOTI

*

Kaip gera iš anksto žinoti,
Kur pateka saulė, kur leidžias,
Kur sniegas pirmiausia ištirpsta
Ir ima žibuoklės žydėt.

Kaip gera žinoti iš anksto,
Kur suka lizdelį dagilis,
Kur žemuogės tirpsta saldžiausios,
Kur noksta rusvi riešutai.

Kaip gera iš anksto žinoti,
Kada prasidės šienapjūtė,
Kada rugiapjūtė, ką dirbsim
Šiandieną, ką veiksim rytoj.

Kaip gera žinoti iš anksto,
Kur veda keliai ir takeliai
Ir ką pamatysiu, užkopęs
Ant šito kalnelio stataus.

Kaip gera iš anksto žinoti,
Koks veidas, prie stiklo prilipęs,
Boluoja iš tolo...Kas kitas
Taip kantriai prie lango sėdės?

Ir gera žinoti iš anksto,
Kad, viską palikęs, išeisiu
Į platų pasaulį, kur niekas
Nežino iš anksto, kas bus.

*

1979 metai, balandis,
Iš knygos „Strazdiškio elegijos“

EMIGRANTAI, SŪNUS PALAIDŪNAS
ir/arba
PAKLYDUSIOS AVELĖS PALYGINIMAS

*

...jau silpsta dviejų švenčių emocinė įtampa.Tirpsta ir sniegas. Pasigirsta pempių klyksmas.Ant laukų nepamojuosi trispalvėm. Pilką žemę reikia arti, apsėti, galvoti apie juodą duoną..

*
...O kur artojai?..Ar visi stos į Lietuvos darbų bei rūpesčių kasdieninę vagą? Ar sulauks apdainuotoji mūsų „gimtoji žemė“ savo „sūnų palaidūnų“, „dukrelių geltonkasių grėbejėlių“, nubraukusių po ašarėlę už jūrių – marių?

*
...Nežinau kodėl, bet besidžiaugdamas DIDŽIAI reikšmingomis DATOMIS nuoširdžiai, vis suklusdavau savy, prisimindavau laikinai ar ilgam išklydusius mūsų tautiečius - ir užsidegdavau noru sužinoti, na, nors nujausti, KAIP JIE JAUČIASI DABAR, KOKS LIETUVOS PAVEIKSLAS SUSIFORMAVO JŲ VAIZDUOTĖJE - IŠ TOLĖLIAU, LYG   IR IŠ NUOŠALĖS TENAI - UŽSIENIUOSE ?

*

...Bet tai klausimai sau – ramiems ir gilesniems apmąstymams... Bet čia, gan atsitiktinai, o gal specialiai, lemtingai - atsiverčiau EVANGELIJĄ PAGAL LUKĄ ir susidomėjau eilutėmis APIE SŪNŲ PALAIDŪNĄ...Tai gi – iš BIBLIJOS.

* * *
- - -Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo : „Šitas priima nusidėjelius ir su jais valgo“.
... Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą:
- - -.„Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas:
- - - „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!
- - -Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjelio negu dėl devyniadešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti”.

*
Tai apie SŪNŲ-PALAIDŪNĄ!..O gal TAI ir apie antrąją LIETUVOS PILIETYBĘ  Sūnui Paklydėliui?..

LIETUVIŠKŲ ŽODŽIŲ

VAINIKĖLIS

(Iš naujos knygos)

*

PEIZAŽAS

Vasara – sesė,
Brolis – ruduo.
Skaidrus šaltinis -
Skanus vanduo.

Saulės motulės
Tamsoj žvalgaus.
Mėnuo – moliūgas
Darže dangaus.


GYDYTOJO STOMOS
UŽRAŠAI

Eilėraštukai -
Lyg balti dantukai.
Tokios mintys kilo,
Gydant krokodilą.

Dramblio baltos iltys -
Jam yra kuo girtis!

Raganosiui bėda -
Purvas dantis ėda.

Kiškio geras ūpas,
Šypsos kiškio lūpos:
-Morką, jei kremti -
Dantys tau balti....

NORIU AŠ Į AFRIKĄ

Noriu aš į Afriką,
Į bananų fabriką.
Kur negriukai mokosi
Išauginti kokosą.

Kur beždžionės aikčioja,
Kur žirafos vaikščioja,
Kur per platų Nilą
Plaukia krokodilai
Kur riaumojai liūtai,
Kur nuūžia liūtys,
Kur šakalai skalina,
Kur meluoti galima -

Būk tai, raganosiams
Auga kaulo nosys!..

KEISTENYBĖS

Žydi, bados varnalėša -
Tarp gėlių pikčiausia kvėša.
Pušį sergančią ir seną
Daktaras genys stuksena.

Deglė kiaulė paršą muša,
Kad jisai nemėgsta dušo.
Karvė netoli namų
Net apsiverkė – mū-m - ū - ū - ū!

Tik žvaigždutė purpurinė
Nakčiai šoko kepurinę...
Pagalvę apglėbęs pūko,
Panirau į ...miego...rūką.

MALŪNĖLIS

Malūnėlis vėjo
Sukosi, skubėjo.
Malūnėlio tvarką
Gyrė kiemo šarka:

-Tai ne tinginėlis,
Vėjo malūnėlis!
Baltus miltus mala...
Bus ką dėt ant stalo...

Bet pavargo vėjas,
Pūst-pūst pūtėjas.
Tai gal tu papūsi,
Vėjeliu pabūsi?..

NUBUDUS ANKSTI RYTĄ

Tu ankstų rytą nubudai -
Aplink žiedai, žiedai, žiedai....
Skaidri kalnelių žaluma,
Virš jos – padangių melsvuma.

Gandrai klegena jau kleve
Jie džiaugias, sveikina tave.
Ak, koks tas grožis neramus,
Kaip jis pažadina jausmus!

Kilnias svajones ir viltis,
Gerumui gimusias širdis.

PORA PUPŲ

Buvome mes gero ūpo -
Pasodinom pora pupų.

Lysvė buvo palei tvorą,
Priglaudė ji pupų porą.

Gera pupų mus turėti!
Prisiaižėm pupų rėti!..

Gudriai šypsos geras Dėdė:
-Vaikai, jūs turėsit …bėdą -
Nesudėję savo lūpų,
Neištarsit žodžio – PUPŲ!

KAS KAM TINKA?

SU ŠYPSENA...


Tu nerimsti be Kanarų...
Man svajingai liepos šnara.

Tu džiaugies, skrendi pas turką...
Man sodyboj murkia Murka.

Tu Havajų pasiilgai...
Aš vėl plaukioju po Ilgį.

Tu sudievini Maljorką...
Aš sau griaužiu saldžią morką!

BUVO VASARA ŽALIA

Kamuoliukas greitai ritas.
Dienos dar greičiau.

Už kalnelio ankstų rytą
Svečią pamačiau.

Papilnėjęs, pailsėjęs,
Rimtas ir rūstus,
Jau atbindzina RUGSĖJIS
Per laukus rudus.

Buvo aušros purpurinės.
Nardėm po bangas...

Kur penalai? Kur kuprinės
Čiupkime knygas!

Likit sveikos pievos kvapnios!
Ir giria žalia...
Buvo vasara lyg sapnas -
Jau ruduo...šalia.

LIETUVIŠKA DUONA

1991 METŲ SAUSIO 13 D. lenkas Zdislavas kepė lietuvišką duoną,
pardavinėjo gatvėse ir gautą pelną skyrė Lietuvos laisvei.
                                     

                                                                                   (Faktas)

Zdislavas,
Duonos kepėjas,
Užmaišė tešlą.

                 Radijas transliavo neramias žinias..
Naktis buvo tamsi ir vėjuota,
Šalta ir drebanti,
Lyg priemiesčio kačiukas.
Varšuva miegojo.
Vilnius šąlo barikadose,
Krūpčiojo prie telebokšto,
Meldėsi ir dainavo,
Dainavo ir giedojo prie Parlamento...
Zdislavas
Stovėjo prie duonkubilio.
Jis galvojo apie kraujo gimines,
Apie Vytautą ir Jogailą,
Apie istorijos saulėtekius
Ir skersvėjus.
Kol riaumojo tankai,
Kol juodaplaukę Loretą
Traukė iš po vikšrų,
Kol per visą ekraną tekėjo kraujas,
O desantininkai šaudė trasuojančiom kulkom,
Tešla kilo,
Pukšėjo,
Iškorijo
Ir laukė lyžės.
Apvalūs kepalai buvo pašauti
Į karščiu alsuojančią krosnį.
Zdislavas
Kepė lietuvišką duoną,
Kepė ant ajerų ir kopūstlapių...
Kai virš Vyslos išsidienojo,
O Neries slėnyje sklaidės parako dūmai,
Varšuvos

                 Gatvės pakvipo duona.
Pirkėjai
Stebėjosi neįprastu aromatu,
Ėjo į Zdislavo parduotuvę
Ir pirko ją,
Juodąją duoną,
Kvepiančią kmynais,
Istorija
Ir rūpesčiais.
Duonos skonyje jautėsi laisvės aromatai,
Solidarumo
Ir
Sąjūdžio prieskoniai,
Nepriklausomybės dvelksmas,
Primenantis rugių žydėjimą.
Duonos riekė -
Tartum šventa Komunija -
Tirpo gomury.
Varšuva
Valgė duoną,
Tepė riekę medum ir sviestu,
Kramtė su pienu
Ar užsikąsdavo garuojančių barščių šaukštą.
D U O N A !
Skanauta prie Griunvaldo,
Valgyta žygiuose,
Taupyta istorijos vingiuose,
Priminė daug ką!..
Zdislavas,
Varšuvos duonkepys,
Šypsojosi:
LIETUVIŠKA LAISVĖS DUONA
Jau kvepėjo
E U R O P O J...
*
(1991 01 13)

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui

Lietuvos Respubikos švietimo ir mokslo ministrei

Konferencijos „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“

rezoliucija

Visose demokratinėse Vakarų ir Vidurio Europos šalyse bunda tautinė ir valstybinė sąmonė. Tačiau Lietuvoje tęsiamos ir net stiprinamos pastangos ištautinti ir išvalstybinti šalies visuomenę. Pastaruoju metu pagausėjo lituanistikos žlugdymo apraiškų: menkinamas lituanistikos tyrimų ir studijų statusas bei mažinamas jų finansavimas, brandos egzaminuose sudaromos sąlygos atsisakyti lietuvių literatūros, mažinamas lituanistikos knygų leidybos rėmimas. Tokiu būdu lituanistai – ir mokytojai, ir tyrėjai –praranda ir taip sumenkusį socialinį statusą bei prestižą.

Matyti pastangų sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Ruošiama politinė ir teisinė dirva dvikalbystei šalies viešajame gyvenime įtvirtinti, siaurinama lietuvių kalbos viešojo vartojimo erdvė. Lietuvių kalba stumiama į akademinio gyvenimo paribius. Didėja pavojus, kad ji, kaip sovietmečiu, vėl bus bus paversta tik privataus buitinio vartojimo kalba.

Visa tai turėdami omenyje, mes, konferencijos „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ dalyviai, kreipiamės į Lietuvos valdžios institucijas, reikalaudami:

1. Realiai užtikrinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Jos teisės neturi būti pažeidžiamos jokioje valstybės ir visuomenės gyvenimo srityje. Nutraukti faktinį ir simbolinį lietuvių kalbos stūmimą iš akademinės erdvės.

2. Atsisakyti gėdingos praktikos žeminti lietuvių kalbą ir jos mokslinę raišką perdėtais „tarptautiškumo“ reikalavimais, primygtinai verčiančiais mokslininkus rašyti ir publikuoti savo darbus kitomis kalbomis ir juos skelbti Lietuvos visuomenei neprieinamuose leidiniuose.

3. Peržiūrėti Lietuvos mokslo tarybos vaidmenį vertinant ir finansuojant lituanistikos mokslo institutų veiklą.

4. Lituanistikos plėtros prioritetus apibrėžti valstybės lygiu, apriboti lituanistikos reikšmės nesuvokiančių ir tariamai nešališkų ekspertų galias ir galimybes savavališkais sprendimais žlugdyti šią sritį.

5.Palikti veikti keturis lituanistinius mokslo institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos, Lietuvos kultūros tyrimų – ir užtikrinti deramą jų finansavimą.

6. Atšaukti Švietimo ir mokslo ministrės įsakymą dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimo.

7. Užtikrinti tinkamą mokytojų lituanistų rengimą bent keturiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

8. Išplėsti universitetinių lituanistikos studijų apimtį ir jas sustiprinti. Pasirūpinti, kad jos ugdytų Tėvynės meilę ir patriotizmą, diegtų tautinio orumo ir valstybinės savigarbos jausmą.

9. Bent trijuose Lietuvos universitetuose – Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos – grąžinti lituanistines magistrantūros studijas.

10. Užtikrinti lituanistikos reikšmę lietuvybės išsaugojimui, jos dalykų reprezentaciją viešojoje ir akademinėje erdvėje, įstatymiškai įpareigoti išsaugoti jų pavadinimus visose su šia sritimi susijusiose mokslo ir studijų institucijose.

Šiuos reikalavimus būtina įvykdyti, kad būtų išsaugota prieš šimtmetį Tautos įkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos savita kultūra.

Vilnius, 2018 m. kovo 2 d.