MENININKŲ BATALIONAS
PRISIMENAME, NEPAMIRŠKIME: Kazys BINKIS ir kiti - (1893 -1942)
POETAS IR LIETUVOS SAVANORIS, „MENININKŲ BATALIONO“ BENDRAŽYGIAI – KIPRAS PETRAUSKAS , KOMPOZITORIUS STASYS ŠIMKUS...
* * *
Fantastika!..
1920 – ji metai!
Poetas KAZYS BINKIS tarnauja Lietuvos savanorių dragūnu Geležinio Vilko pulke ir ... kartu su KIPRU PETRAUSKU, kompozitoriumi STASIU ŠIMKUMI – apkeliauna pafrontės kariuomenės dalinius, surengdami kariams koncertus. DAINA, POEZIJA GINA IR SAUGO RESPUBLIKĄ!
Kazys BINKIS iš ką tik išleistos poezijos knygos „EILĖRAŠČIAI“ skaito savo kūrybą!
RŪTA
Šypsodamos skina ji rūtą,
Šypsodamos pina kasas, -
Šią naktį bernelio yr‘ būta. Šypsodamos skina ji rūtą.
Tyliau...Sužinos – tai pražūta... Bet kaip sužinos tai ir kas? Šypsodamos skina ji rūtą, Šypsodamos pina kasas.
RUGIAGĖLĖS Vien tik mėlyna akyse, Žemėj, ore ir danguj. Daugiau nieko nematysi, - Vien tik mėlyna akyse. Užsimerksi, pamastysi, Nusijuoksi...O paskui, Vien tik mėlyma akyse, Žemėj, ore ir danguj.
* O toliau?.. Toliau, žinoma, Laisvosios Respublikos tenoras! Jo, Kipro Petrausko balsas, ne, ne balsas, o stebuklas, skambantis, ataidantis, nusileidžiantis iš dangaus aukštybių!..Į savanorių širdis!.. ...O, kad kas nors pabandytų atkurti tą atmosferą! ...Juk nelengva šiandien įsivaizduoti tokį „menininkų batalioną“, stiprinantį ir žadinantį...šiek tiek nuvargusią, apspangusią, ir nuo fejerverkų apsnūdusią dvasią! + + +
...TIKRAI stebėtina, kad tuoj pat po Nepriklausomybės paskelbimo, to meto inteligentija, Lietuvos šviesuoliai be jokių „konkursų“, „įstatymų“ bei valdžios komandų... ŽINOJO – kas svarbiausia, kas švenčiausia, kas būtiniausia! ...Štai ir vėl poetas KAZYS BINKIS... ...1923 metais pasirodo jo jaunatviška, patriotiška, nerami, nesutramdoma ir romantiškai valiūkiška poezijos knyga – * * *„1 0 0 PAVASARIŲ“!
..Kiek dvasinės energijos, kiek jausmų dinamito, kiek pasitikėjimo savimi, savo Tėvyne! ... Siūlau paskaityti eilėraštį „VĖJAVAIKIS“ iš KAZIO BINKIO poezijos knygos “100 pavasarių“... * Gal jis tikrai, tiesiog pranašiškai, yra skirtas „LIETUVOS ŠIMTMEČIUI“?
*
VĖJAVAIKIS Pasikinkęs jauną vėją, Vėtrą šaunią apkabinęs,-
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.
Gulbės – kelią!
Gervės- kelią!
Debesų keliu didžiuoju Aš važiuoju! Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištisus. Mano vėtra kai padūko –
Išsislapstė žvaigždės visos. Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėją pažabotų? Kas man vėtrą paviliotų? Debesų keliu didžiuoju Tik aš vienas tevažiuoju.. Lik, pavasari, tarp pievų! - Gaudyk savo varles, sliekus... Paukštės ilstančios, - sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku.
*
|