Gerb. Kolega, rašau, pajutęs Jūsų autentišką „kultūros nervo“ virpesį ir rūpestį, ir aiškų siekimą pasipriešintį politiniam šurmuliui.
* Nors Seimo „dauguma“ ir gana simpatiška, bet jos skubrus kultūros tvarkymas vis tiktai yra keistai politizuotas, ir be aiškios bei solidžios lietuviškos kultūros dominantės - nepretenzingos, tikros, iškilusios iš mūsų kultūros gelmių, iš paveldo. * Santarvės paminklas!..Žinoma, gražu, patriotiška, bet įgrįsusiai deklaratyvu. SANTARVĖ? – kai aplink, ant kiekvieno kampo rietenos, pavydas, politinės išdavystės, papirkinėjimai, neapykanta, stumdymasis „prie lovio“. SANTARVEI paminklai statomi tik tada, kai į jį galima žiūrėti atviromis akimis, be veidmainystės.Kai SANTARVĘ jau galime pagerbti, ja didžiuotis. * Apie mus vienyjantį monumentą jau buvo svarstoma ir 1994 – 1996 metais...Deja, politiniai taifūnai nušlavė sumanymus, o ambicingi laisvės šaukliai, stengėsi įamžinti tik savo laikinumą bei ryžtingai pasipriešino istorinei vizijai, o gal ir TIESAI?.
* O idėja buvo štai tokia. Jeigu VALSTYBĖ bręsta ir jau subrendo, jei ji SAVE suvokia istorijoje, tuomet JI TURI, JI PRIVALO išsakyti, įrodyti SAVO ESMĘ. Todėl, įgavus galios ir drąsos, ji turėtų Vilniuje pastatyti MONUMENTĄ, skirtą VISOMS BALTŲ GENTIMS, BALTŲ KALBAI. (Beje, būsiu atviras, šią idėją aš tada pasiūliau sužavetas prancūzų skulptoriaus RODENO). * Tai apjungtų mus visus, Europos maišaty išlikusius, atėjusius iš istorinių miglų, tiek Mažąją Lietuvą, tiek „broliukų Latviją“, tiek kaimynus gudus, tiek koja kojon su mumis žengusius ir žengiančius lenkus...
* Tai gi...Neskubėkime, neužsiimkime smulkiais politiniais žaidimais, neužsifantazuokime – ESMĖ – vien tik Lietuvos valstybės šimtmetis... ESMĖ – Mindaugo, Kęstučio, Vytauto ir taip toliau – LIETUVA... Visa tai – ir šimtmečiai prieš tai... Venkime statyti tokius PAMINKLUS, jeigu mūsų galvose šmėkšteli mintis: o gal ...kada NORS kažkas pasiūlys jos NUGRIAUTI arba jie užmaršty apsamanos. *
Gerbiamas Arūnai, ir dar vienas mažytis klausimėlis, kurį, jeigu bus laiko, galbūt, JŪS pasižymėtumėte savo blonknote... TAI TAUTOS NAMAI... Savo aplanke – dar 1994-96 metais aš sukaupiau labai daug dokumentų, projektų, kolektyvinių peticijų. Seimo Įstatymo projektų, karštų PRIEAIKŲ IR PASIŽADĖJIMŲ BASANAVIČIAUS, ČIURLIONIO PRIESAKUS!!!- S T A T Y S I M E T A U T O S Š V E N T O V Ę! Bet, deja, partijų konjunktūriniuose labirintuose visa tai buvo užblokuota. * Ir dar...Kažin ar Seimo „kultūros protai“ gali ką nors pasakyti apie neseniai pasirodžiusį E. Malūko romaną „VYTAUTO ŽEMĖ“?...Juokai juokais, bet tai unikali knyga.... Beje, su istorinių asmenybių įamžinimu visą laiką turime bėdų. Kaip sakydavo mano kaimynas Pranas A., vis ieškome „pričinių“, vis mandravojame...Juk Paminklas J. Basanavičiui? Visiškas fiasko!.. Be jokios fantazijos, meninio suvokimo ir aistros...Tiap-liap – ir viskas...KODĖL? Į šias pastabas nelaukiu jokio atsakymo. Priimkite jas tik apmąstymui. *
|