„GYVENIMĖLI, GYVENIMĖLI...“-
Taip sakydavo mano kaimynas graborius Pranys, glostydamas ką tik sumeistrauta grabą... * ...Nežinau net pats, kodėl šią frazę vis prisimindavau skaitydamas JUOZO BALTUŠIO „slaptųjų protokolų“ – „VIETOJ DIENORAŠČIO“ - puslapius, kurie paskelbti „METŲ“ žurnalo (2016 m. 11 – 12)numeriuose.
* ...Medžiaga unikali, sulaukusi 25 metų senaties termino, sodri, dramatiška, kai kur praeities vaizdinius, tuometines „tiesas“ ir autoritetus pastatanti aukštyn kojomis. ...Ir kaip čia vėl nepasakysi: „Gyvenimėli gyvenimėli“- tai koks gi buvo tas Baltušis, Juzo gimdytojas?..TOKS _AR ANOKS? + + + 1978 m. spalio 08. sekmadienis
Skaitome: „Nuotaika daugiau negu prasta. Jokios prošvaistės ateities gyvenime nematau. Tai, žinoma, liečia ne mane (kiek čia man beliko gyventi!), bet visą mūsų tautą, visą liaudį. Kainos kyla su kiekviena diena, kultūra smunka, korupcija valdančiuose sluoksniuose išsivystė tokia, kokios nebuvo nei caro laikais, nei buržuazijos valdomoje Lietuvoje. Pūvimas visapusiškas...“ * O pradedant 1979 metus J.Baltušis tęsia temą: * „Tarybų Sąjunga pasirodė ne kas kita, o viena gailingiausių pasaulyje imperijų, iš esmės fašistinė, vien prisidengusi raudonos vėliavos ir marksistiniais šūkiais. Kruvinojo Stalino žiaurumai, palietę milijonus paprastų žmonių, neištaisomi iki galo, o pastaruoju metu net teisinami, dangstant melo ir klastos skelbimu...{...} Melu jau persunktas visas gyvenimas, nuo viršaus iki apačios, kiekvinoje detalėje ir kiekviename žingsnyje“.
+ + + ...Tai bent koloborantas!..Kas čia darosi, po šimts pykių!..Ko jam trūko, ko jam negana buvo?... Tikiu ir netikiu...Bet ant balto parašytai juodai, aiškiai, nedviprasmiškai! + 1978 m. spalio 22. Sekmadienis {...} Religijos reikalai, kaip ir daugelis kitų reikalų, mūsuose tvarkomi absurdiškai, pasakyčiau, idiotiškai: oficialiai visur skelbiama pilna tikėjimo laisvė, tuo pat metu iš pasalų reikalai tvarkomi taip, kad neįmanoma nei melstis, nei mokyti vaikus religijos tiesų, uždarytose bažnyčiose steigiami...ateistiniai muziejai, bažnyčios apdedamos penkeriopais mokesčiais, viskas kontroliuojama. ..Už bažnyčios lankymą šalinama iš darbo, „svarstoma“, tyčiojamasi...
....Nesu religingas, tačiau negaliu pakęsti melo religijos tvarkymo reikaluose. Melo kiekviename žingsnyje. Antra vertus, kokiose srityse mūsuose šiandien išsiverčiama be melo? Nėra tokių sričių. Nė vienos“.
+ Tai bent koloborantas!.. Žinoma, aš nerecenzuoju J. Baltušio dienoraščio, tik dėkingai stebiuosi, kad jis vis tiktai išdrįso kalbėti TIESĄ, nors sau, nors slaptai, nors ir veidmainiaudamas viešumoje!.. Iš kitos pusės – tai ir žmogiška, nes virš visuomenės tada kabėjo gerai išaštrintas kardas – arba – arba!.. Beje, J. Baltušis daugelyje epizodų tikrai nuoširdžiai nekenčia...panašių į save, priverstų veidmainiauti, prisitaikyti, meluoti, įskųsti, blefuoti demokratiją, apgaudinėti... + Ką padarysi, gyvenime gyvenimėli?... Garbus rašytojas negarbingai naudojasi „blatu“, Trakų prekybos bazėje žmonai Monikai perka „dublionką“, per protekcijas įsigija kailinukus „nenaudėliui Rokui“, Molėtuose nugirdo kolūkio pirmininką, vangiai liejantį pamatus būsimai jo vilai, keikia save, kad prieš gegužines ir spalines bei prieš metų pabaigos Šventes reikia parašyti, pagal paties rašytojo sudarytą sąrašą...net 400 sveikinimų – ir tikriems bičiuliams, ir, dėl šventos ramybės – visokiems smulkiems niekšeliams, partinėms bonzoms, dosniems prekybos bazių direktoriams...Parašyti ranka, pačiam?..O juk vietoj to galėtų sukurti kokią nors novelę... * Bet ką benuveiksi?...Gyvenime gyvenimėlis, kada tu pagerėsi, kada pasikeisi? * Linkiu gero skaitymo... Baltušį visada miela skaityti...Jis žodžio kišenėje neieško...Pusė žodžio, pusė sakinio, tik užuomina – ir atsiveria kontrastingi vaizdai, sušmėžuoja klounų kaukės, socializmo užgavinių pamėklės, seniai besmegeniai, fantasmagorinės būtybės... ...Bet būna ir nelengva, nes juk ir pats buvai, tų keistų laikų gyventojas, dažnai ir pats SAVE pamatai toje keistoje kompanijoje – toje „išvystyto socializmo“ epochoje... * Parašiau tai – ir nusišypsojau...Turbūt, šioje situacijoje keistai pasijus ir ...“megztosios baretės“, dainuojančios revoliucijos marionetės - kurios, tęsdamos viduramžių raganų tradicijas, dar ne taip senai, prieš 25 metus, degino rašytojo knygas, darė „kakutes“ prie „nevidono“ buto durų, tepliojo koridoriaus sienas... ...Tai kas jis – koloborantas ar slaptas rezistentas?..Oi, gyvenime gyvenimėli!!! ...Paskaitykite NEŽINOMĄ ir UŽSISLAPSČIUSĮ BALTUŠĮ...Tada ir pasiginčyti bus galima...
+
|