O, SOLE MIO...
...Būna talentų, kuriems gyvenime skirta globoti saulės zuikučius, apsaugoti juos nuo šešėlių. Kai išgirstu melodiją „O,sole mio...“, visada prisimenu gydytoją Algimantą Bandzą. Tai buvo saulėtas žmogus, spinduliuojantis sielos šilumą, vaikus, netekusius artimųjų, visomis žmogiškomis galiomis gynė nuo tamsių šešėlių, vienišumo ir liūdesio. Ir dar – savyje, savo širdyje Algimantas turėjo stebuklingąjį lokatorių, tiksliai nustatantį, kur, kurio vaiko krūtinėje pulsuoja saulėto talento blyksniai! Tik neužpūsti liepsnelės, tik neužgesinti žiburėlio!.. O pats, deja, sudegė pirma laiko – prieš 25 metus!.. (1936 – 1992)... Bet aš juk tikrai klystu...gerumo ir žmogiškos atjautos spinduliai niekur nedingo...Jie – iš jo krūtinės - mus supančioje erdvėje, jie turintys ir pagreitį - ir amžinybės stabilumą.
Panevėžys Algimanto darbovietę pavadino – ALGIMANTO BANDZOS KŪDiKIŲ IR VAIKŲ NAMAIS... Ir tai gerai!..Svarbu, kad būtų suvokta TO YPATINGOJO ŽMOGAUS TALENTO ESMĖ!.. * Lietuvos vaikų fondui pradėjus savo veiklą, gerumo gijos nusitiesė į Panevėžį. Tada mes ir susitikome. Ir mane nustebino Algimanto Bandzos išsakytos idėjos, o, galbūt, jo gilūs asmeniniai pastebėjimai, nuojautos, išvados. Jis teigė: taip jau priimta – vaikų namai – kankynė...Taip...Sutinku...Tai realybė, tai skausmas,tai neviltis...Net ir grubumas...Bet įsižiūrėkime į tų vaikų sielas...Jos ilgisi šviesos...Kiekviename iš jų – saulės spindulys!..Laimės troškulys...Visi našlaičiai trokšta būti geri, laimingi, kurti gėrį ir grožį...Juose lengviausia atrasti TALENTĄ... * Ir to pokalbių – tęsinys – po mėnesio ar kito: -O, sole mio! – girdžiu telefone Algimanto balsą. -Kas atsitiko? – nesuprantu sujaudinto balso. -Mūsų čigoniukas, mūsų berniukas Radžis dainuoja taip pat kaip ir Lobertino Loreti...Atvažiuokite...- iš džiaugsmo net dūsdamas džiaugiasi Algimantas Bandza... * Ir ką gi?..Neužilgo simpatiškas čigoniukas, globotas Alginato Bandzos bei kitų tauriųjų žmonių Panevėžio žmonių, tapo Dainų dainelės laureatu... Ir aš, kaip sakoma, ten buvau, per barzdą medus varvėjo, nors burnoj nieko neturėjau...
* ...Bet išliko neginčyjami įrodymai: ant mano kelio sėdi šiek tiek sutrikęs laureatas, dar žydi jam Panevėžio vaikų namuose įteikta rožė ir Lietuvos vaikų fondo dovanėlės... * ...Nuo tada ir prasidėjo...RADŽI ALEKSANDOVIČIAUS muzikinė karjera... * ...O, kaip džiaugtųsi ALGIMANTAS BANDZA! * ...Nesirengiu paneigti, jog kažkada, prieš kelis dešimtmečius, ant mano kelių sėdėjo simpatiškas čigoniukas... O, SOLE MIO . . .
|