MINTYS PO BAOBABU
KETVIRTOJI NOVELĖ Po tuo medžiu ir dabar dar pasėdžiu.Žinoma, atsiminimuose. Dar ir dabar, berods, 24 meno maldininkai, jų tarpe kompozitorius Mindaugas Tamošiūnas, žavioji Irena Misčiukaitė bei kiti keliauninkai, padavę vienas kitam rankas, vėl ir vėl bandome apkabinti baobabą, bet trūksta...kelių sieksnių!..Tik kiek vėleliau, muzikantui Brazaičiui nuslydus žemyn, padedant Lubomo provincijos čiabūviams, galų gale lietuvninkai pasiglėbesčiuoja su Kongo galiūnu!..Na, ir medelis!..Skersmuo – 16 metrų, o aplinkui – net 33 vyriški žingsniai!.. ...Pripratę didžiuotis savo mielais ąžuolėliais, mes, aišku, laikinai netenkame amo. Aplinkui savana, sausra, velnioniškas karštis, po kojomis raudona, tartum didelė plyta, žemė, o jis – baobabų baobabas – žaliuoja, po jo lapais supasi šimtai lizdų, negirdėta, neįprasta tarme su mumis sveikinasi papūgos, viršūnėje, kaip gynybai paruoštos bombelės, kabo rusvi kilograminiai vaisiai... Iš kur jis, medžių medis, planetos gražuolis, imasi tiek didybės? Kaip jis numalšina savo troškulį?..Ką jis dūmoja? Ką matė ir ką dar susapnuos po mįslingo žemyno žvaigždėm? Kam ir kodėl, ir kokie Afrikos dievai jį čia pasodino ir išaugino?.. Bandžiau, dar ir dabar bandau atsakyti sau į savo naivius klausimus, kurie kilo man tada, oi, tada, ranka, atsargiai prisilietus prie baobabo raukšlėtos kaktos, paglosčius anyžiais kvepiančią jo krūtinės odą.. Gal ir keistą, bet tuomet, akis į akį susitikęs su Afrikos milžinu, aš, kaip man pasirodė, dar labiau pamilau savo žemę, klevų ir beržų ošime išgirdau naujų melodijų orkestruotę,dar pagarbiau sveikinuosi su savo šventu ąžuolu...Ir kažkas, gal koks nors paukštis, tupintis ant baobabo šakos, vis čiulba į sąmonę ir primena: jeigu nori, kad tave mylėtų, dalinkis savo meile ir su kitais. Prisimenu tave, baobabe... Ir sau, ir už tave, ramiai ir oriai stovintį savanų platybėse, bandau savo lietuviška šnekta paaiškinti - - -
*
* * * Taip džiaugiasi visos spalvos! Jos plazda, jos skraido drugeliais... O sakėt: juodoji Afrika! Tamtamai, tie ritmai, tie šokiai! Tie šypsenų šviečiantys perlai! O sakėt: juodoji Afrika! Išjuokdamos pilkąją spalvą, Spontaniškai žydi gėlės!.. O sakėt: juodoji Afrika! Sapnai – lyg spalvingos papūgos - Man numetą žydrąją plunksną... O sakėt: juodoji Afrika! * 1989 - 2016
|