...1991 metų sausis... Vilniuje neramu...Po miestą džeržgia tankai, tanketės, riaumoja ginkluotų kareivių prisėdę sunkvežimiai...Ore tvyro baisi įtampa, tartum artėtų juodas uraganas...Žmonės neramūs, žvilgčioja vieni į kitus, laukia, drąsinasi...Ir štai netikėta žinia,- kažkokia keista, beprasmiška, alogiška, užtat dar labiau gąsdinanti, pranašinga: TANKAS SUTRAIŠKĖ AUTOMOBILĮ, VEŽUSĮ LĖLES...Tai įvyko maždaug toje vietoje, kur dabartinis KONSTITUCIJOS prospektas kerta Kalvarijų gatvę...Tada buvo, berods, vidurdienis...Pirmuosius įspūdžius užfiksavau blonknote, o po kelių dienų, jau po Sausios 13 - osios, juos papildžiau...Novelę išspausdino "Tiesos" laikraštis...
Tekstą pateikiu nepakeitęs nė vieno žodžio.
LĖLĖ IR TANKAS
Tankas sutraiškė sunkvežimio priekį ir urzgė kaip pasiutęs žvėris, nes jautė netoliese esančią mirtį. Pro mašinos bortą krito dėžutės, o iš jų - ant purvino asfalto - geltononplaukės ir mėlynakės, nepaprastai gražiomis suknutėmis mergytės. Po tanko vikšrais pirmoji žuvo LĖLĖ. Tai buvo likimo ženklas. Tankas, vikšrais sumalęs Lėlę, padidino greitį ir nusivijo koloną. Ant jo vikšrų nesimatė Lėlės kraujo, bet slogus kvapas tvyrojo aplinkui. Prie Spaudos rūmų pasigirdo šūviai. Šaudė nuo to pačio tanko, paženklinto mirtimi. Dužo langų stiklai, sustojo spausdinimo mašinos, zvimbė kulkos. Ir žmonės išvydo tikrąjį kraują. Kruvinas vaikino veidas prisiminė sutraiškytą Lėlę. Minia prasiskyrė. Tankai piktai urzgė. Jie tam ir skirti, kad žudytų. Spaudos rūmuose batai jau trypė rankraščius, laikraščius, žurnalus, vaikiškas knygutes. Gailiai verkė nuskriaustas lietuviškas žodis. Baisi ir kerštinga šalta geležis, kai ji atgyja ir tampa visagalė. Kelias dienas ir naktis mirties mašinos blaškėsi po miestą. Sutraiškius LĖLĘ, buvo peržengta riba, o praliejus kraują, apsispręsta: dabar galima VISKAS. Klastingas velnias pašnibždėjo: tinkamiausias skaičius - TRYLIKA. Nepraleiskite progos. Jums pradžioje ir lemta nužudyti TRYLIKA. Tankas, sutraiškęs Lėlę, buvo pats nirtulingiausias, nes jį persekiojo Lėlės mėlynų akių priešmirtinis žvilgsnis. Minioje prie televizijos bokšto tankas ieškojo naujos aukos ir vėl pasirinko MERGAITĘ, nes grubiam vikšrų plienui pats didžiausias priešas dabar jau buvo...švelnumas. Geležiniai slibinai spjaudė ugnį, jų fosforinės akys drąskė nakties tamsą, šnervės pūtė nuodingus dūmus. Klykė vaikai ir motinos, o vyrai spaudė kumščius ir iki kraujo daužė jais į bejausmius ir šaltus pabaisos šarvus. Realus vaizdas pranoko siaubo pasaką. Tomis akimirkomis tikėti gėriu, grožiu, meile, gerumu buvo beprasmiška...Žmonės vylėsi, laukė stebuklo, bet JIE tada nesuprato, kad tankas, sutraiškęs Lėlę, yra pamišęs ir nesutramdomas. Taip ir įvyko. Vilniuje, 1991 - jų metų Sausio Tryliktąją, nors ir pragydus gaidžiams, velnio apsėstas tankas nužudė ir antrąją Lėlę. Jos vardas - Loreta.
|