Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
MINTYS IŠ PAŠALĖS |
2009-01-22, 11:14 |
...Vienoj šaly, vienoj karalystėje ilgam įsivyravo ideali tvarka bei visuotino paklusnumo ideologija.Saulė kas rytą tekėdavo pagal Valdovo rankomis prisukamą laikrodį, medžiai augo šakomis į viršų, o vanduo, diktatoriui panorėjus, visada buvo šlapias...Bet JAM - protingiausiam iš protingiausiųjų - to neužteko. Ir jis nutarė patikrinti TAUTOS lojalumą bei jos nuolankumą...Visi karalystės laikraščiai bei Televizijos stotys pranešė: RYTOJ -12 VALANDA PAKLUSNYBĖS AIKŠTĖJE PRIE SEIMO VISI ŠALIES PILIEČIAI BUS ...PAKARTI... ...Tauta sukluso, nutilo, susimąstė...Valdovas į visas keturias pasaulio puses pasiuntė sąžiningiausius ir paklusniausius ekspertus, sociologinių apklausų fakyrus bei saugumo agentus su vienu vieninteliu klausimu: KOKIA TAUTOS REAKCIJA?...Po keliolikos valandų visi pasiųstieji, suplukę ir nuvargę, tačiau, švytėdami bei laimingi, grįžo į valdovo rūmus ir diktatoriui įteikė apibendrintą žinią: -Valstybėje ramu...Tik žmonės nori sužinoti -ar jiems patiems atsinešti savo virves, ar jos bus ...valdiškos?.. Valdovas džiaugėsi...Jis nepagailėjo pinigų ir savo tautai iš skylėto valstybės iždo Europoje užpirko patį prašmatniausią, patį įspūdingiausią fejerverką, paskanintą lazerių efektais.Paklusnių ir lojalių piliečių garbei grojo visi šalies orkestrai, bumbsėjo bugnai, šoko ilgakojės primadonos...Paskui, po paskutinio fanfaros klyktelėjimo, labai ilgam, o gal ir amžinai, toje karalystėje įsivyravo mirtina tyla...Niekas dėl nieko neprotestavo, nemitingavo ir, gink Dieve, nedaužė langų...PAKLUSNYBĖS aikštėje iškilo didingas, begalo aukštas monumentas, kurio viršūnėje, tartum Laimės Žiburys, iš visų šalies kampelių matėsi auksu spinduliuojantis virvagalis.
|