2009-01-17, 09:24 |
- Temidė triūsė ne juokais.
- Ketvirtą dieną teismas ūžė.
- Bobulę teisė, nes jinai
- Ramentais nusmeigė meilužį.
- Mylėjo jį, globojo jį -
- Aistringą, skustą, tokį jauną,
- O jis begėdis su kita
- Apgauna ją ir...galą gauna.
- Bobulė žilo akyse...
- Teisėjas aiškinos dalykus...
- Staiga pašiurpo - tai MAMA,
- Jį kūdikystėje palikus...
- Augino jį vaikų namai...
- Jisai prie turgaus vagiliavo...
- Atkuto, mokėsi, vėliau,
- Vėliau tiesos keliais keliavo.
- Gi prokuroras po kalbos
- Prisiminė graikus ir Troją...
- Paskui tik žvilgt - bobulė ta -
- Tai Elė - jo žmona antroji.
- O advokatas paslaugus
- Gynybą stiprino sukaitęs,
- Nes paaiškėjo, jog esąs
- Bobulės primirštas vaikaitis.
- Teisėjas, aišku, pagaliau
- Tą painią bylą sudorojo...
- Minia dvasinga ir dora -
- Tai kūkčiojo, tai ašarojo.
- Sutrinko antrankiai tyloj...
- Prie narvo susimuistė mentai:
- -Bobule mūsų...Mums atleisk...
- Štai jūsų ...nekalti ramentai...
- Pakilo ji ori, žila -
- Aistringa meilės Dezdemona...
- Bylų tvarkytoja skubom
- Jai įteikė gėlių vazoną...
- Sakysit, pramanas...Ar ne?
- Likimo pokštas pokštą vaikės?..
- Bet ką žinau, tai jau žinau -
- Nes aš - juk tos Bobulės vaikas...
|